Brangus mano Ieškomasis,
milijonas ir vienas žodis. Nulis sakinių. Gerai jau
išvirto trys. Ką aš tau norėjau pasakyt... Taigi! Rugsėjis atėjo, o aš tavęs
neradau. Kaktusas dykumoje mane įtikinėjo, kad aš pasiklydau. Bet aš juk žinau
kelią iki tavęs, brangusis mano. Juk turiu tavo namų raktus. Man juos įdavė
kiti meilės nešiotojai.
Žinau, kad kiekvieną rytą kvepia nupjauta žolė po tavo
langu. Tas kvapas tave žavi. Tu mėgsti žiūrėti į dangų - į tą žydrumą, kuriame
galima pasiklysti. Man atrodo, kad tas kelias pas tave veda kažkur per uolas...
Ach tas neraliuotas kaktusas būsiąs teisus.
Nesijaudink, brangusis mano. Aš turiu drąsos ir veržlumo eiti. Man tavo laimė svarbi. Pati svarbiausia. Juk aš tik tavęs ir ieškau. Bet esu nepakaltinama. Nelabai prisimenu kaip tu atrodai...
Ruduo. Ach tas ruduo užkapojo mane kaštonais. Jie
visada krenta man ant galvos, kai aš miegu. Prabundu ir aiškiai prisiminu, kad
sapnavau tave. Mačiau tavo veidą apšviestą saulėje. Bet saulė nepažabota,
uždengia tavo akių spalvą ir kiekvieną sykį, kai žiūriu kažkam į akis, nesu
tikra ar tai tu.
Brangusis mano būsimos meilės nešiotojau, aš privalau
tave surasti kuo greičiau. Paskutinė mano viltis yra šis laiškas. Tikiuosi jis
tave pasieks ir tu man atsiųsi savo adresą. Labai noriu tave aplankyti.
Pasirodo aš tikrai esu paklydusi.
Tavo nerealiai faina ateinanti meilė.
Autorė Gerda Tėvelytė
Komentarai
Rašyti komentarą